Ar tuberkuliozė baisesnė liga nei vėžys?

2015/02/12 Kategorija: Apie tuberkuliozę|Tuberkuliozės gydymas

Tuberkuliozę galima laikyti baisesne liga už vėžį, nes užsikrėsti ja itin paprasta – užkratas plinta lašeliniu būdu per orą. Lietuva vis dar išlieka didesnės rizikos sirgti tuberkulioze šalimi. Sergančiųjų tuberkulioze niekas neieško, jie patys turi kreiptis į medikus. Be to, neretai žmonės nė nežino, kad serga šia užkrečiamąja liga. Taigi tuberkuliozė išlieka įprasta ir neretai visų specialybių gydytojams sutinkama liga.

Apie problemas, susijusias su šia liga, gydymo ir diagnostikos galimybes, pasaulines naujoves šioje srityje kalbamės su naujuoju Romainių tuberkuliozės ligoninės vadovu prof. Skaidriumi Miliausku.

Ar iš tiesų sergamumas tuberkulioze didėja, galbūt jau pavyko sustabdyti ligos plitimą?

Pastaraisiais metais sergamumas tuberkulioze Lietuvoje mažėja. Pernai mūsų šalyje sergamumas tuberkulioze sudarė 1 385 atvejus, t. y. 46,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai užregistruota 1 214 naujų tuberkuliozės atvejų, o tai yra 40,85 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginti su 2012 metais, šie skaičiai atitinkamai buvo 1 639 (54,49 atvejo 100 tūkst. gyventojų), 2011 metais – 1 748 (53,88), o prieš 6 metus, t. y. 2008 metais, – 2 097 (62,29). Taigi matome geras tendencijas – mažėjantį sergamumą.

Šią padėtį gerai iliustruoja ir lovų, skirtų tuberkuliozei gydyti, sumažėjimas. Pavyzdžiui, Kauno apskrityje per 20 metų jų sumažėjo 10 kartų – nuo 2 tūkst. iki 200. Svarbu, kad toks lovų skaičius yra pakankamas veiksmingai gydyti ligą, t. y. žmonėms netenka laukti eilėje, kol jie bus stacionarizuoti.

Kokias opiausias tuberkuliozės problemas įvardytumėte?

Svarbu, kad ligoniai turi kiekvieną dieną išgerti vaistų, skirtų tuberkuliozei gydyti. Ne paslaptis, kad ne visi gali atvykti išgerti vaistų pagal DOTS (tiesioginio kontroliuojamo gydymo) programą. Manau, didžiausia tuberkuliozės problema yra ta, kad diagnozavus ligą, sergantieji nesigydo arba nebaigia gydymo. Vaistų stokos nėra. Mūsų gydytojai, kalbant apie medikamentus, turi visas galimybes jų skirti ligoniams.

Jei ligoniai gydytųsi, kasdien vartotų vaistų, paisytų gydytojo rekomendacijų, pasiektume geresnių rezultatų. Nesigydydami, nevartodami vaistų sergantieji kenkia ne tik sau –didėja tikimybė vystytis vaistams atspariai tuberkuliozės formai, sergantieji atvira tuberkulioze platina užkratą tarp aplinkinių, artimųjų ir t. t.

Atvira tuberkuliozės forma ir yra pavojingiausia visuomenei, nes sergantysis išskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijas ir gali užkrėsti kitus. Būtent tuo metu jį reikia izoliuoti ir gydyti ligoninėje. Kai sergantysis bakterijų į aplinką nebeskiria, gydymą jis gali tęsti namuose.

Lietuva pagal sergamumą vaistams atsparios tuberkuliozės forma tarp Europos valstybių pirmauja. Kaip, jūsų manymu, reikėtų spręsti šią problemą? Ar būtinas priverstinis gydymas, norint sumažinti sergamumą ir tuberkuliozės plitimą?

Tuberkuliozės sukėlėjas gali būti atsparus vienam arba keliems vaistams. Iki šių metų liepos mėnesio Lietuvoje užregistruoti 147 tuberkuliozės su dauginiu atsparumu atvejai. Vadinasi, šių pacientų tuberkuliozės sukėlėjas buvo atsparus bent jau 2 stipriausio poveikio vaistams nuo tuberkuliozės – izoniazidui ir rifampicinui. Galima ir tokia ligos forma, kai tuberkuliozės sukėlėjas atsparus visiems šiuo metu vartojamiems vaistams. Tokiu atveju ligos gydymas yra daug sudėtingesnis ir ilgesnis (gali užsitęsti net iki kelerių metų), mažesnė tikimybė pasveikti. Kad atspari vaistams forma nesivystytų, kaip minėjau, svarbu, kad ligonis, kuriam diagnozuota tuberkuliozė, gautų pilną gydymo kursą. Jei ligonis sąmoningai nenori gydytis, jam gali būti paskirtas priverstinis gydymas. Jo esmė ir yra priversti vartoti vaistų, kad žmogus nekeltų pavojaus aplinkiniams, nedidintų sergančiųjų vaistams atsparios tuberkuliozės, kurią išgydyti yra sunkiau, gretų. Noriu pažymėti, kad priverstinai gydoma mažuma ligonių, dauguma gydosi patys, savo noru.

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tuberkulioze labiau serga asocialūs žmonės. Šia liga gali užsikrėsti bet kas, kuris kontaktuoja su sergančiuoju atvira tuberkuliozės forma. Šiuo metu priverstinis gydymas gali būti taikomas visiems, kurie serga tuberkulioze ir nenori patys gydytis.

Kokios yra gydymo galimybės Romainių tuberkuliozės ligoninėje?

Romainių tuberkuliozės ligoninė yra specializuoto profilio ligoninė, kurioje gydoma atvira plaučių tuberkuliozė, vaistams atspari tuberkuliozė, taip pat tai turbūt vienintelė įstaiga Lietuvoje, turinti skyrių, kuriame gydomi sergantieji inkstų, kaulų ir kitų organų tuberkulioze.

Tuberkuliozė – plačiausiai paplitusi pasaulyje infekcinė liga, kurios sukėlėjas yra bakterija, galinti pažeisti visus žmogaus organus ir organų sistemas, tačiau dažniausiai pažeidžianti kvėpavimo sistemą.

Tuberkuliozę sukelia Mycobacterium tuberculosis komplekso bakterijos: Mycobacterium tuberculosis(dažniausias tuberkuliozės sukėlėjas Lietuvoje), Mycobacterium bovisMycobacterium africanum. Šios bakterijos žmogui kosint, čiaudint išsisklaido ore ir ilgai išlieka gyvybingos. Tuberkuliozės inkubacinis periodas gali būti įvairus – nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių ir ilgiau. Tuberkuliozės požymiai panašūs į simptomus, kaip ir sergant peršalimo ligomis, bronchitu, todėl žmonės neretai gali nežinoti, kad serga. Pagrindiniai tuberkuliozės požymiai yra ilgiau nei 3 savaites nepraeinantis kosulys, skrepliai su kraujo priemaišomis, ilgai išliekanti temperatūra iki 37,5 °C. Ligoniai skundžiasi dusuliu, bendru silpnumu, blogu apetitu, svorio kritimu, naktiniu prakaitavimu.

Tuberkuliozės gydymas ilgas, įprastai trunka 6–8 mėnesius. Kaip minėta, vienas svarbiausių gydymo aspektų – griežtas ir reguliarus vaistų vartojimas, net jei žmogaus savijauta ir pagerėja. Jei gydymas nutraukiamas vos tik pagerėjus būklei, ligonis neišgydomas, liga sunkėja, pereina į vaistams atsparią formą, kurią gydyti sunkiau ir brangiau.

Tuberkuliozei gydyti išskiriamos 5 vaistų grupės: pirmos eilės geriamieji vaistai, injekuojamieji vaistai, fluorochinolonai, geriamieji antros eilės bakteriostatiniai vaistai, neaiškaus veiksmingumo vaistai. Tuberkuliozės gydymas remiasi šiais 2 pagrindiniais principais: 1) skiriami vaistų deriniai (bent jau 4 vaistai nuo tuberkuliozės), kad būtų išvengta atsparumo vaistams išsivystymo; 2) gydymas skiriamas ilgą laiką nepertraukiamai (mažiausiai 6 mėnesius) tam, kad būtų efektyviai sunaikintos visos tuberkuliozės bakterijos. Tuberkuliozės gydymas parenkamas pagal tai, kelintą kartą pacientas suserga tuberkulioze, pagal sukėlėjo atsparumą vaistams. Jei tai ne pirmas kartas, kada pacientui nustatoma tuberkuliozė, gydymo pradžioje skiriama 5 vaistai, jei pacientas anksčiau tuberkulioze nesirgęs – 4.

Pirmo pasirinkimo vaistai tuberkuliozei gydyti, jei nėra atsparumo, yra izoniazidas, rifampicinas, etambutolis ir pirazinamidas. Vaistų deriniai gali keistis, jeigu kokio nors vaisto pacientas negali vartoti dėl jo šalutinio poveikio ar esančių gretutinių ligų. Atviros ir uždaros tuberkuliozės gydymas nesiskiria, tačiau jei ir po 2–3 mėnesių gydymo pacientas skiria tuberkuliozės bakterijas, gydymas pailgėja. Atsparios vaistams ligos formos gydymas priklauso nuo to, kokiems vaistams ligos sukėlėjas atsparus. Kaip minėta, šiuo atveju vaistus reikia skirti ilgesnį laiką.

Ar esama naujienų, susijusių su tuberkuliozės gydymu?

Naujienų vaistų srityje praktiškai nėra. Šiuo metu vyksta vieno vaisto – Bedaquiline – tyrimai. Vaistas bus skirtas tuberkuliozei su dauginiu atsparumu vaistams gydyti. Tai pirmas naujas vaistas tuberkuliozei gydyti per daugiau nei 40 metų. Tikimasi, kad jis pagerins pacientų, sergančių vaistams atsparia tuberkulioze, prognozę.

Kalbant apie diagnostiką, diegiami metodai, kurie leistų nustatyti ir patvirtinti tuberkuliozės diagnozę iš kraujo. Šiuo metu tuberkulino odos testas naudojamas patvirtinti, ar žmogus yra užsikrėtęs šia liga. Aktyvi tuberkuliozė diagnozuojama, kai išskiriami ligos sukėlėjai pasėliuose arba gaunant biopsinę medžiagą, kurioje nustatomi histologiniai (patomorfologiniai) pakitimai, būdingi tuberkuliozei. Taip pat gali būti naudojamas kvantiferono testas – liga nustatoma iš kraujo, tačiau šio tyrimo vertė nevienareikšmė.

Kaip žinoma, geriausias būdas išvengti ligos – profilaktika. Ar vykdoma tuberkuliozės profilaktika? Kaip ji turėtų būti vykdoma?

Mūsų šalyje, siekiant užkirsti kelią tuberkuliozei, tuberkulino testas atliekamas 7 metų vaikams ir rizikos grupių vaikams, t. y. tiems, kurie kontaktuoja su sergančiaisiais tuberkulioze. Taip siekiama anksti išaiškinti sergančiuosius šia liga. Siekiant pažaboti ligą, visi naujagimiai skiepijami BCG vakcina. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, BCG skiepai neturi esminės įtakos ligos plitimui ir neapsaugo nuo plaučių tuberkulioz4s, tačiau jie apsaugo nuo susirgimų itin sunkiomis ligos formomis. PSO rekomenduoja šalims, kuriose didelis sergamumas tuberkulioze, šia vakcina vaikus skiepyti kaip įmanoma greičiau po gimimo.

Tikslinga šeimos gydytojus, susiduriančius su pacientais, skatinti aktyviai ieškoti tuberkuliozės, ypač tais atvejais, kai pacientas yra turėjęs kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu, taip pat jei asmeniui pasireiškia naujai atsiradęs ar pasikartojantis kosulys su skrepliavimu, trunkantis ilgiau negu 3 savaites, krūtinės skausmas, karščiavimas, prakaitavimas, svorio kritimas. Šiais atvejais rekomenduojama tirti paciento skreplius dėl rūgščiai atsparių bakterijų, atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą.

Anksčiau vadovavote Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriui. Nuo spalio 1 dienos tapote Romainių tuberkuliozės ligoninės vadovu. Kodėl sutikote?

Dalyvavau konkurse ir jį laimėjau. Tai nauja darbo sritis ir, be abejo, iššūkis. Noriu save išbandyti.

Kokie jūsų artimiausi planai dėl Romainių ligoninės darbo gerinimo, įrangos ar patalpų atnaujinimo?

Norėčiau padėkoti buvusiam ligoninės direktoriui gydytojui pulmonologui Algimantui Tarūtai už ilgalaikį ir išmintingą vadovavimą šiai ligoninei ir stipraus kolektyvo subūrimą. Ligoninė turi gerai sutvarkytą infrastruktūrą, tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir yra ką atnaujinti. Numatyta įsigyti skaitmeninį rentgeno aparatą, ateityje atnaujinsime bronchologinę įrangą.

Šaltinis: http://www.medpraktika.lt/