INOVATYVI LATENTINĖS TUBERKULIOZĖS DIAGNOSTIKA – KELIAS Į TUBERKULIOZĖS SUVALDYMĄ PASAULYJE

2016/10/24 Kategorija: Apie tuberkuliozę

Šiemet birželio 26-liepos 1 dienomis vyko tarptautinė Vilniaus užkrečiamųjų ligų savaitė Vilnius Summit, kurioje dalyvavo daugiau nei 300 medikų ir mokslininkų iš 23 pasaulio šalių. Renginyje buvo pristatyti pranešimai apie užkrečiamųjų ligų plitimą mažinančius veiksnius ir priemones, dalytasi naujausiomis mokslo žiniomis, patirtimi. Viename plenarinių debatų apie tuberkuliozės (TB) valdymo iššūkius ir galimybes buvo aptarinėjama inovatyvi latentinės TB diagnostika. Siekdami atkreipti dėmesį į TB keliamą problematiką ir išsiaiškinti jos suvaldymo, diagnostikos būdus, kalbiname vyresnįjį med. m. dr. Davide’ą Manissero (Linkfieldas, Jungtinė Karalystė).

Pirmiausia supažindinkime skaitytojus su TB. Sakykite, kokia tai liga?

Tuberkuliozė – tai lėtinė, infekcinė, granulominė liga, kurią sukelia TB mikrobakterijos. Sergamumas plaučių TB yra labai didelis. Manoma, kad TB mikrobakterijomis yra užsikrėtę daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojtų, iš jų net 8-10 mln. serga aktyvia TB. Kiek yra asmenų sergančių latentine TB infekcija (LIBI), galima tik spėlioti. Neabejoju, kad skaičiai yra labai dideli.

Kuo skiriasi LTBI nuo akfyvios TB?

LIBI nustatoma tuomet, kai asmuo yra užsikrėtęs TB mikrobakterijomis, tačiau bakterijos nėra aktyvios ir nesukelia jokių ligos simptomų: plaučių rentgenograma būtina normali, mikroskopu bakterijų neaptinkama. Asmuo, sergantis LTBI, neužkrečia kitų žmonių. Tokiu atveju mikrobakterijų organizme nesidaugina, todel jų aptikimas mikobiologiniais tyrimais yra neefektyvus. Tikimybė, kad LTBI gali virsti aktyvia TB, yra apie 10 proc. Tai priklauso nuo asmens imuninės sistemos, amžiaus, įkvėpto bakterijų kiekio (ekspozicijos laikas), patogeniškumo. LTBI fazė gali tęstis nuo keleto savaičių iki kelerių metų.
Tuo tarpu aktyvia TB sergantys asmenys yra užkrato platintojai, jų simptomai labai išreikšti: kosulys, užsitęsęs 2 ir daugiau savaičių, dusulys, karščiavimas, naktinis prakaitavimas, nuolatinis skrepliavimas, apetito stoka, svorio netekimas, skausmas krūtinėje, atsikosėjimas kauju, bakteriologiniais, mikoskopiniais tyrimais aptinkamos mikrobakterijos, pakitusi plaučių rentgenograma. Asmuo, sergantis aktyvia TB forma, užkrečia kitus žmones.

Kodėl, jūsų manymu, svarbu stebėti LTBI atvejus?

Visiems žinoma, kad mirštama nuo aktyvios TB formos, kuri išsivysto sveikame organizme arba gali išsivystyti iš LTBI. Pastarasis būdas yra daug dažnesnis, nei manoma. Tad stebėti ir laiku diagnozuoti TBI atvejus yra būtina, siekiant sumažinti tokių galimų užkrato židinių skaičių ir užkirsti kelią aktyviai TB išsivystyti ir plisti. Delsti diagnozuoti ir gydyti LTBI gali būti labai rizikinga. Statistika rodo, kad beveik 5-15 proc. visų užsikrėtusiųjų ITBI anksčiau ar vėliau suserga aktyvia TB forma, o net 50 proc. žmonių sergančių aktyviąja TB forma, miršta ir gali užkrėsti iki 10-20 žmonių per metus.

Kokiais metodais galima diagnozuoti LTBI atvejus?

LTBI diagnozuoti gali pasitarnauti tuberkulino mėginys po oda (angl. Purified-protein-derivative tuberculin), dar vadinamas Mantu testu (MT), ir IFN-y kraujo tyrimai (angl. Tuberculosis interferon-gamma release assays – IGRA). Nepaisant pasirenkamų diagnostikos metodų svarbu atlikti TB stebėsenos algoritmą.

Kokie minėtų diagnostinių metodų veikimo principai?

MT – visiems seniai žinomas ir dažniausiai taikomas diagnostinis TB metodas, kai po oda suleidžiama tuberkulino ir stebima organizmo reakcija odoje, t. y. sukietėjimas, eritema. Šiam testui trūksta specifiškumo, nes suleidžiamas mikobakterijų antigenų mišinys yra būdingas daugumai mikobakterijų – patogeniškų ir tų, kurių gausu aplinkoje, bet nepatogeniškų. Rezultatams įvertinti naudojamos ne itin tiksliai apibrėžtos ribos, rezultatai nėra objektyvūs, nes susidaręs natūralus odos paraudimas aplink papulę gali sukelti klaidingą nuomonę apie pozityvų atsakymą. Kita problema – klaidingai teigiama reakcija asmenims, vakcinuotiems BCG (Bacillus Calmette Guerin) vakcina. Mano žiniomis, Lietuvoje privaloma vakcinacija šia vakcina pagal patvirtintą skiepų kalendorių todėl, diagnozuojant TB, MT taikymas Lietuvoje nėra pakankamai specifiškas ir jautrus. Gavus klaidingai teigiamus rezultatus, gali būti skiriami pertekliniai diagnostiniai radiologiniai tynmai ar net nebūtinas gydymas, siekiant apsisaugoti nuo galimos TB. MT taip pat gali sukelti klaidingai neigiamus rezultatus, kai žmogaus imunitetas yra nusilpęs arba dėl kitų neaiškių aplinkybių nevyksta reakcijos į tuberkuliną.

Neseniai sukurtas IGRA turi pranašumų del didesnio specifiškumo BCG vakcinuotų gyventojų gretose. IGRA yra kraujo tyrimas invitro, kurio metu galimi 2 IFN-y skaičiavimo būdai:

  • QuantiFERON-TB (QFT) tyrimas, kurio metu matuojamas IFN-y kiekis;
  • T SPOT-TB tyrimas, kurio metu matuojamas atminties T ląstelių gaminančių interferoną kiekis.

Iš esmės IGRA paremti tyrimo metodai yra kur kas specifiškesni ir jautresni nei MT, todėl ir tinkamesni LTBI diagnostikai. Tai patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas. Pažymetina, kad yra keli QFT tyrimo būdai. Vienas jų – QFT Gold testas, kuri 2001 metais patvirtino Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Adminis tration), plačiai naudojamas visame pasaulyje. Šį testą pripažino ne tik Pasaulio sveikatos organizaclja (PSO), bet ir rekomendavo CDC, jis įtrauktas į Lietuvos TB diagnostikos schemas.

Šaltinis: Žurnalo “Internistas” priedas “Infekcinės ligos”.