Kaip tuberkuliozė užkariavo pasaulį?

2015/09/13 Kategorija: Apie tuberkuliozę|Tuberkuliozės gydymas

Tik­riau­siai jo­kia ki­ta li­ga ne­pa­da­rė to­kios dra­ma­tiš­kos įta­kos me­nui, mu­zi­kai ir li­te­ra­tū­rai. Da­bar moks­las pa­ro­dė, kad tu­ber­ku­lio­zė to­kio pat am­žiaus kaip ir pati žmo­ni­ja.

Tyrimai atskleidė, kad tuberkuliozės bakterija atsirado prieš daug dešimčių tūkstančių metų, kai pirmieji anatomiškai dabartiniai žmonės dar nepradėjo savo globalios migracijos iš gimtosios Afrikos.

Džiovos, kaip anksčiau ji buvo vadinama, siaubai, persmelkia naujausių laikų istoriją – be abejonės, jos pasiglemžtų rašytojų ir menininkų skaičiaus atspindys. Bet šios sekinančios plaučių infekcijos šaknys siekia daug senesnius laikus, dar ilgai iki neolito žmonėms prieš maždaug 12 000 imant auginti galvijus ir statyti miestus, kur TB lengvai galėjo plisti nuo vieno žmogaus kitam.

Detali dabartinių daugiau, nei 250-ies TB štamų iš viso pasaulio genetinė analizė atskleidė, kad užkratas atsirado kartu su Homo sapiens Afrikoje daugiau, nei prieš 70 000 metų.

Tyrinėdami įvairias Mycobacterium tuberculosis genetines variacijas, tyrėjai nustatė, kad TB po pasaulį turėjo pasklisti kartu su pirmaisiais dabartiniais žmonėmis, patraukusiais iš Afrikos. Tokia ankstyva TB kilmė taip pat rodo, kad ši plaučių infekcija, kitaip, nei manyta anksčiau, neperšoko žmonėms nuo naminių gyvulių – ūkininkavimas atsirado gerokai vėliau.

„Išsiaiškinome, kad TB užkrėsdavo žmones dar prieš jiems išsikeliant iš Afrikos maždaug prieš 70 000 metų. Tai rodo, kad bakterija gebėjo išgyventi mažose medžiotojų rinkėjų populiacijose,” sakė Iñaki Comas iš Visuomenės sveikatos tyrimo centro Valencijoje, vadovavusi vienam iš tyrimų, publikuotų Nature Genetics žurnale.

„Tuo pačiu parodėme, kad jos evoliucija vyko lygiagrečiai su žmonių ir pasinaudojo žmonių demografiniais sprogimais,” sakė daktarė Comas. Išaugus žmonių populiacijai, tiek neolite, išradus žemės ūkį, tiek vėliau, dėl Pramonės revoliucijos, tą patį darė ir TB, sakė ji.

Sebastianas Gagneuxas iš Šveicarijos Tropikų ir visuomenės sveikatos instituto Bazelyje, sakė: „Žmonių ir TB bakterijų evoliucinis kelias labai panašus. Regime, kad tuberkuliozės bakterijų įvairovė ženkliai išaugo, plečiantis žmonių populiacijai.”

Lygiagretūs trijų kitų mokslininkų komandų tyrimai taip pat pademonstravo prigimtį genetinių mutacijų, sukeliančių tuberkuliozės bakterijų atsparumą antibiotikams, kurie didžia dalimi pavertė TB besivystančių kraštų skurdžių ir neprivilegijuotųjų liga.

Genetinio mechanizmo, suteikiančio TB bakterijoms atsparumo antibiotikams, atradimas turėtų padėti tyrėjams sukurti geresnes kovos strategijas su vaistams atspariais TB štamais, dabar plintančiais iš vienos šalies į kitą.

„Mūsų tyrimas rado naujas asociacijas tarp 39 genų ir genetinių regionų su TB bakterijų atsparumu. Šie genai anksčiau nebuvo siejami su atsparumu vaistams, ir tai yra genai tiek su žinomomis, tiek ir nežinomomis funkcijomis,” sakė Maha Farhat iš Harvardo universiteto, vieno tyrimo, atlikto Nature Genetics vadovė.

„Naujų mutacijų atpažinimas leis mums sukurti geresnę vaistams atsparios tuberkuliozės diagnostiką. Be to, šie atradimai gali padėti naujo gydymo nuo vaistams atsparios tuberkuliozės kūrimui,” sakė Dr Farhat.

Vakarų pasaulyje XVII a. – XIX a., maždaug kas penkta mirtis buvo nuo tuberkuliozės, klestėjusios perpildytuose būstuose. Netgi dabar apie 8,7 žmonių kasmet užsikrečia šia liga, omaždaug 1,4 milijonai nuo jos miršta.

Tuberkuliozė kaip vieno užkrato pasaulinis žudikas nusileidžia tik ŽIV ir AIDS, ir PSO duomenimis, daugiau, nei 95 % mirčių nuo TB pasitaiko mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.

TB štamai, atsparūs daugiau, nei vienam antibiotikui dabar pasitaiko praktiškai visose PSO tirtose šalyse.

„TB pradeda įgauti atsparumą visiems vaistams, vos tik jie pasirodo,” sakė Davidas Allandas iš Rutgerso universiteto New Jersey’je. „Mes turime pralaužti šį ciklą, rasdami naujus būdus pirmiausia apsisaugoti nuo atsparumo atsiradimo. Mūsų tyrimai rodo, kad tikriausiai galime nusitaikyti į atsparumą ankstyviausiose stadijose ir potencialiai užkirsti atsparumo atsiradimui kelią, keisdami vaistų dozes ar gydymo intervalus.”
„Didysis baltasis maras“ per amžius

Per istoriją, ilgi tuberkuliozės čiuptuvai palietė daugelio šimtų milijonų žmonių plaučius. Tai buvo seniausių laikų laikų liga ir kai kurie tyrėjai spėja, kad karalius Tutankhamun galėjo kentėti nuo šios plaučių ligos.

Daug atvejų XVI a. – XIX a., kai „didžiuoju baltuoju maru“ vadintos ligos sąskaitoje buvo maždaug 20 procentų ankstyvų mirčių. Nuo jos anapilin anksti pasitraukė daug meno šviesulių, tokių, kaip romantizmo epochos poetas Johnas Keatsas, kompozitorius Frédéricas Chopinas ir novelistė Emily Brontë, bei Robertas Louisas Stevensonas.

Apie ligos gydymą buvo mažai žinoma iki bakterijos atradimo XIX a. ir antibiotikų atsiradimo XX-ajame. Čekų rašytojas Franzas Kafka buvo vienas iš daugelio, bandžiusių palengvinti simptomus, kvėpuodamas grynu oru ir gerdamas tyrą vandenį daugelyje sanatorijų, atsiradusių Europoje XIX a. tuberkuliozės gydymui.

Tikrasis mokslo tuberkuliozės mokslo didvyris buvo Robertas Kochas, vokiečių gydytojas, 1882 m. tyrimais parodęs, kad plaučių infekciją sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis. Taisyklės, siejančios ligą su jos sukėlėjais, tebevadinamos „Kocho postulatais”.

TB bakterijos gali įsiveržti į plaučių makrofagų ląsteles, turinčias atsikratyti įsibrovėlių. Antibiotikai gali įveikti infekciją, bet gydymas privalo vykti daug savaičių be pertraukų.

Šaltinis: http://kauno.diena.lt/