Lietuviai nuo tuberkuliozės ginasi alkoholiu

2014/04/01 Kategorija: Apie tuberkuliozę|Ligos simptomai ir grėsmė|QuantiFERON kraujo tyrimas|Tuberkuliozės gydymas

Kovo 24 d. minėdamas Pasaulinę tuberkuliozės dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius, gydytojas pulmonologas Algimantas Tarūta pastebi, kad lietuviai nuo tuberkuliozės ginasi alkoholiu, vengia gydytis ir nesitikrina dėl šios infekcinės ligos, todėl daugėja vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad 2014 m. Europos užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centro pateiktoje ataskaitoje pagal antituberkuliozinių vaistų atsparumo tarp naujų patvirtintų plaučių tuberkuliozės atvejų Lietuva yra pirma šalis Europos Sąjungoje. Iš 499 tokių atvejų Europoje net 116 registruota Lietuvoje, Rumunijoje – 113.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose 2013 metais atliktų imunologinių “Quantiferon” kraujo tyrimų rezultatų analizė parodė, kad kas trečias mėginys dėl latentinės arba slaptosios tuberkuliozės, kuri po kurio laiko gali išsivystyti į aktyvią ligos formą, yra teigiamas. Latentinė tuberkuliozė Lietuvoje dažniau diagnozuojama vaikams.

Nors bendras tuberkulioze sergančiųjų skaičius mažėja, tačiau nuo šios infekcinės ligos vis dar kasmet miršta po kelis šimtus lietuvių, o suserga – apie pusantro tūkstančio žmonių. Apie tuberkuliozę ir jos pavojų kalbamės su gydytoju pulmonologu Algimantu Tarūta.

– Tuberkulioze sergančiųjų skaičius yra sumažėjęs, tačiau Lietuva laikoma didelio tuberkuliozės paplitimo šalimi. Kaip manote, kodėl Lietuvoje vis dar nemažai žmonių yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis ir neretai nežinodami apie šią grėsmę tuberkuliozės simptomus laiko paprasčiausiu bronchitu?

– Ta problema iš tikrųjų aktuali. Tačiau jeigu vertinsime kas buvo prieš trisdešimt metų ar dvidešimt penkis ir dabar, tai yra žymūs poslinkiai tuberkuliozės mažėjimo linkme. Suprantu, kad ne visus ligonius mes “sugaudome”, nes dabar ne tik tuberkuliozės, bet ir kitų ligų išaiškinimas ir profilaktika remiasi pasyviu metodu, kai pats žmogus kreipiasi. Dabar tuberkulioze sergančiųjų niekas neieško, pats žmogus turi kreiptis į medikus. Turbūt yra didelė dalis ligonių, kurie nesikreipia, tuberkuliozės simptomus laiko bronchitu, o paskui, jeigu jau tikrai liga įsisiūbuoja, žmogus jau sunkiai paeina, jaučia silpnumą ir liga smarkiai progresuoja, tada jau ir kreipiasi. Labai gaila, bet dažnai į ligoninę atvažiuoja žmonės ne pasigydyti, o numirti.

– Kostintis, čiaudintis ir sloguojantis žmogus gali platinti pavojingas tuberkuliozės bakterijas autobuse, lifte, vaikų darželyje ar mokykloje. Kokiu būdu plinta tuberkuliozės bakterijos?

– Tuberkuliozės bakterijos plinta oro lašeliniu būdu, kai žmogus, sergantis atvira tuberkulioze, kontaktuoja ar su bendradarbiais, ar su šeimos nariais, ar bendraudamas su kitais. Kai žmogus kosti, kosulio metu išsiskiria burbuliukai, kuriuose yra tuberkuliozės bacilų, todėl su tokiu sergančiu atvira tuberkulioze žmogumi kontaktuojant yra pavojus užsikrėsti.

– Kaip manote, ar daug žmonių nežino, kad yra apsikrėtę tuberkulioze ir galbūt net serga atvira tuberkuliozes forma?

– Čia ir yra didžiausia problema, kai žmogus nežino, kuo serga. Kosčiu, silpna, tai galvoju, truputį taip pervargau, gal dar kažkas, o iš tikrųjų toks žmogus yra tuberkuliozės bacilų nešiotojas, sergantis galbūt ir atvira tuberkulioze. Šitie į gydytojus nesikreipiantys ir nesitikrinantys daugiausia bėdos ir pridaro užkrėsdami kitus. Kai jau pradedi gydyti tuberkuliozę, pagal pasaulinę patirtį ir užsienio ekspertų, Pasaulinės sveikatos organizacijos nuomonę, tuberkuliozės bacilos jau trečią-penktą dieną žūna, beveik nepavojingos. Po dviejų-trijų savaičių išaiškinus vidutinio išplitimo tuberkuliozės formas ir pradėjus gydymą, tuberkuliozės bacilos į aplinką nebeišskiriamos. Tad pavojingiausi yra tokie nežinomi atvejai, pavyzdžiui, močiutės, diedukai, kurie pakosti, ir jie iš tikrųjų kosti ne vien dėl bronchito, galbūt ir dėl tuberkuliozės.

– Kontaktavę asmenys su atvira tuberkulioze sergančiais ne visada iš karto suserga. Dažnai vystosi slaptoji arba latentinė tuberkuliozė. Kuo pavojinga latentinė tuberkuliozė vaikams ir suaugusiems?

– Į latentinę tuberkuliozę labiau turėtų kreipti dėmesio vaikų specialistai. Vaikučiams tai yra labiau aktualu, kad būtų galima atsižvelgiant į pavojingumo laipsnį, į kontaktą, į aplinką, kai tėveliai ar seneliai serga tuberkulioze, ir jeigu vaikas kontaktuoja, tokį vaiką reikia nuolat sekti, jam turėtų būti taikoma chemoprofilaktika. Kita latentinės tuberkuliozės ligonių grupė yra tie, kurie gauna imunosupresnį gydymą arba ruošiamasi gydyti tą ligonį biologiniais preparatais. Imunosupresinis gydymas gali išprovokuoti latentinės tuberkuliozės paūmėjimą, todėl galima susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. O šiaip aplinkiniams latentinė tuberkuliozė nėra pavojinga, žmogus yra užsikrėtęs, tačiau jis bacilų neskiria, tik turi padidėjusią riziką susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. Visi mes nešiojam bacilų visokių, bet jeigu žmogaus imunine sistema niekaip nesusilpninta, tai tuberkuliozė ir lieka latentine.

– Statistika rodo, kad iki 10 proc. visų užsikrėtusiųjų slaptąja tuberkulioze vis tiek ankščiau ar vėliau suserga aktyvia jos forma ir apie 50 proc. iš jų miršta. Ar gali žmogus, kontaktavęs su tuberkulioze sergančiu, susirgti net po 2-3 metų? Ką patartumėte daryti? Ar užtenka tik pasitikrinti po galimo kontakto?

– Taip, tuberkuliozė gali pasireikšti ne tuoj pat, o po metų, po dviejų ar trejų. Turėdamas tokią baimę ir žinodamas tą kontaktą, žmogus turėtų pasitikrinti reguliariai sveikatą bent vieną kartą į metus, o pajutus anksčiau minėtus simptomus – skubiai kreiptis į šeimos gydytoją ar pulmonologą.

– Lietuvoje atsirado platesnės galimybės pacientams pasitikrinti ir atlikti imunologinį kraujo tyrimą dėl latentinės tuberkuliozės. Kokiais atvejais, Jūsų nuomone, šis tyrimas yra svarbus?

– Dėl “Quantiferon” ar kitų reakcijų, kurios serologiniu būdu yra iš kraujo tiriamos, tai šie nauji tyrimai yra naudingi kai reikia diagnozuoti latentinę tuberkuliozę.  Šie tyrimai yra labai naudingi vaikams, taip pat suaugusiems, kuriuos ruošiamasi gydyti biologiniais preparatais. Šis tyrimas turbūt tikslesnis nei Mantu reakcija ar kiti tuberkulino mėginiai. Tačiau yra vienas minusėlis, kad šie tyrimai kol kas yra brangoki.

– Kodėl žmonės vengia tikrintis dėl tuberkuliozės? Ar juos atbaido labai ilgas šios ligos gydymas ir laikymas, kad tuberkuliozė yra asocialių asmenų liga? Ko norėtumėte palinkėti tuberkulioze sergantiems?

– Tuberkulioze suserga ir tvarkingi, net aukštas pareigas užimantys žmonės. Kodėl vengia afišuotis? Žmonės, kurie supranta tos ligos reikšmę, ilgą gydymąsi, galų gale visuomenės požiūrį ir baimę būti užkrėstiems, dažnai žinodami, kad tas žmogus serga tuberkulioze, šalinasi, psichologiškai sergantį žmogų žlugdo. Manyčiau, kad jeigu toks ligonis gyvena, žino žmonės apie jo ligą, nereikia į jį žiūrėti kaip į raupsuotąjį. Jeigu jisai laikosi higienos reikalavimų, tvarkingai gyvena, yra gydomas, ta liga nėra amžina ir toks žmogus nepavojingas visiškai. Tiems mūsų ligonėliams norėčiau priminti, kad tiktai tvarkingai gydantis, nenutraukiant gydymo, turint kantrybės, galima pasveikti. Tai ne plaučių uždegimas paprastas, tai ne bronchitas, kurį gali pagydyti per dvi tris savaites, čia gydymas ilgesnis – šeši mėnesiai.  Vis tiktai geriau šeši mėnesiai, negu paskui, nutraukinėjant gydymą, gydytis dar du tris metus. Tai didelis palinkėjimas, kad žmonės nenutrauktų gydymo, bendrautų su gydytojais, konsultuotųsi, teirautųsi, klaustų. Tiktai bėda, kad tie ligoniai mūsų gydytojų neklauso, o klauso savo kolegų, panašių mėgėjų išgerti: “Tu nesigydyk, čia vis tiek nepagydoma. Gerk alkoholį. Alkoholis užmuša bacilas.” Bet tuberkuliozės bacila yra vadinama RAB, t. y. rūgščiai ir alkoholiui atspari bacila, todėl alkoholis neveikia šios bacilos.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, laboratorijos “Sosdiagnostika” vadovės, laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras:

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis. Iki 10 proc. užsikrėtusiųjų suserga tuberkulioze. Susirgimų skaičius yra toks didelis, kadangi egzistuoja ne tik aktyvi, bet ir latentinė (slaptoji) tuberkuliozės forma, kuri sudaro 90 % visų susirgimų. Latentinė tuberkuliozės infekcija yra tuomet, kai asmuo yra užsikrėtęs  tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau bakterijos nėra aktyvios ir nesukelia jokių ligos simptomų. Nors latentinės tuberkuliozės metu nieko nejaučiama, infekcija kitiems asmenims neperduodama ir, atrodytų, didelio pavojaus nekelia nei pačiam žmogui, nei aplinkiniams, aptikus šią bakteriją, gydymas yra rekomenduojamas, nes bet kuriuo momentu liga gali pasireikšti ir pereiti į aktyviąją formą. Delsimas nediagnozuojant ir negydant slaptosios tuberkuliozės formos gali būti labai rizikingas, ypač vaikams. Statistika rodo, kad iki 10 % visų užsikrėtusiųjų slaptąja tuberkulioze vis tiek ankščiau ar vėliau suserga aktyviąja jos forma, o net 50 % žmonių, sergančių aktyviąja tuberkuliozės forma miršta ir gali papildomai užkrėsti iki 10 – 20 žmonių per metus. Nors tuberkuliozė nuo seno siejama su skurdo, nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos, nepakankamos profilaktikos, pavėluotos diagnostikos ir kitomis problemomis, pastaraisiais metais daugėja duomenų, kad tuberkuliozė paliečia ne tik asocialius asmenis, bet ir jaunus dirbančius žmones. Nustatyti, ar žmogus serga slaptąja tuberkulioze ir ar slaptoji tuberkuliozė išsivystys į aktyvią ligos formą padeda Lietuvos didžiuosiuose miestuose atliekamas “Quantiferon” imunologinis kraujo tyrimas. Plačiau apie šį tyrimą www.tuberkulioze.eu