Plačiausiai paplitusi infekcija: požymių gali ir nebūti

2017/06/21 Kategorija: Apie tuberkuliozę

Maždaug trečdalis pasaulio gyventojų gali būti užsikrėtę tuberkulioze, tačiau apie tai net neįtaria. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas pabrėžia, kad norint suvaldyti situaciją būtina ne tik kuo skubiau diagnozuoti ir gydyti atvira tuberkulioze sergančiuosius, bet ir nepamiršti latentinės šios ligos formos.

Kai bakterijos „užsnūsta“
Specialistai įspėja, kad atvira tuberkuliozė – tai tik ledkalnio viršūnė. Didžiulį rūpestį kelia latentinė (slaptoji) tuberkuliozė, nes tokiu atveju žmonės dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Dešimčiai procentų tokių pacientų slaptoji tuberkuliozė gali peraugti į atvirą šios ligos formą.
Tuberkuliozė – oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kuria užsikrečiama nuo aktyvia tuberkuliozės forma sergančių asmenų, į plaučius įkvėpus tuberkuliozės mikobakterijų.

„Šios bacilos su smulkiais oro lašeliais čiaudint ar kosint skrieja 170 km/h greičiu ir gali pasiekti net už vieno ar dviejų metrų stovintį asmenį. Ligos sukėlėjai ore išlieka net keletą valandų, todėl itin didėja rizika užsikrėsti tuberkulioze uždarose, prastai vėdinamose, mažai saulės šviesos gaunančiose patalpose – viešajame transporte, mokyklose ir darželiuose, liftuose, baruose ar kavinėse, ypač kur daug dulkių“, – kalbėjo ULAC direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Mikobakterijoms patekus į plaučius jas dažniausiai praryja ir sunaikina makrofagai. Tačiau infekcijos sukėlėjas gali išgyventi.

„Prasidėjus uždegimui pritraukiama ir kitų imuninės sistemos ląstelių. Tuo metu jos apsupa tuberkuliozės mikobakterijas ir tarsi suformuoja sarkofagą. Galima sakyti, bakterijos „užsnūsta“. Jos gali miegoti ilgai, bet ir tam tikru nusilpus imuninei sistemai „išsivaduoti“. Tuomet žmogus kosėdamas ima šias bakterijas išskirti į aplinką ir gali užkrėsti kitus“, – procesą aiškino specialistas.


Diagnozuoti nėra paprasta

Latentinės tuberkuliozės užkluptas asmuo nėra pavojingas aplinkiniams ir jų užkrėsti negali, bet net kelis metus tik nešiodamas infekciją jis gali susirgti aktyvia tuberkuliozės forma. Skaičiuojama, kad vienas sergantis asmuo per metus gali užkrėsti penkiolika žmonių, o per gyvenimą – net 27 asmenis.Taigi laiku diagnozavus dar nespėjusią progresuoti tuberkuliozę būtų apsaugota ne tik paties paciento, bet ir aplinkinių sveikata. Be to, latentinė tuberkuliozė yra lengviau išgydoma ir ženkliai sumažina aktyvios ligos susiformavimo riziką.
Tačiau slaptąją tuberkuliozę diagnozuoti nėra paprasta. Pakitimų gali nerodyti ir įprasti tyrimai.
„Būdingų tuberkuliozės požymių – kosulio, skrepliavimosi, karščiavimo, bendros blogos savijautos – gali visai nebūti. Dažniausiai ir rentgenograma, skreplių tyrimas nesukelia įtarimų“, – pastebėjo S.Čaplinskas.

Kas didina riziką
Atsibus tos bakterijos ar ne, priklauso nuo įvairių veiksnių – asmens imuninės sistemos, amžiaus, įkvėpto mikobakterijų kiekio ir jų patogeniškumo. Laikotarpis nuo pirminio užsikrėtimo iki aktyvios ligos formos susiformavimo gali trukti nuo kelių savaičių iki kelerių metų.
„Didesnę riziką susirgti turi infekuoti ir sergantys ŽIV asmenys, jų testavimas mūsų šalyje tikrai yra nepakankamas. Taip pat pasitikrinti turėtų tie, kurie neseniai turėjo glaudų kontaktą su sergančiu žmogumi bei vaikai iki penkerių metų amžiaus“, – sakė specialistas.

Medikai įspėja, kad didelę grėsmę tuberkuliozės mikobakterijos kelia paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, ypač nusilpus imunitetui. Tikimybę susirgti didina narkomanija, alkoholis, vartojami imunitetą slopinantys vaistai, vėžys bei kitos sunkios būklės, badavimas, mažas kūno svoris, dietų laikymasis, nuolatinis stresas.
Padidėjusios rizikos grupei taip pat priskiriami žmonės, kurie yra neskiepyti nuo tuberkuliozės, dirba sveikatos priežiūros srityje, padidintos rizikos vietoje, dažnai keliaujantieji į didelio tuberkuliozės paplitimo šalis.

Tyrimo rezultatai gali suklaidinti
S.Čaplinsko pastebėjimu, nors spaudoje plačiau nušviečiami tuberkuliozės protrūkių atvejai kartais skandalingai išpučiami, į visus juos reikėtų reaguoti rimtai.
„Labai svarbu ištirti visus galėjusius turėti glaudų kontaktą su sergančiu žmogumi, nes apkrėstų gali būti apie dvidešimt procentų su juo bendravusių asmenų. Ypač rizikuoja šeimos nariai, bendradarbiai, bendraklasiai“, – kalbėjo specialistas.

Todėl imunologinį kraujo tyrimą tuberkuliozei nustatyti reikėtų atlikti kilus bent menkiausiam įtarimui, kad asmuo turėjo kontaktą su tuberkulioze sergančiu asmeniu.
Latentinės tuberkuliozės diagnostikai Lietuvoje dažniausiai naudojamas tuberkulino (Mantu) mėginys. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vien jį atlikus negalima tvirtinti, kad žmogus serga tuberkulioze. Mantu reakcija gali duoti klaidingai teigiamą atsakymą, jei yra susilpnėjusi imuninė sistema arba jei žmogus buvo anksčiau paskiepytas nuo tuberkuliozės.

„Tyrimus būtinai reikia mokėti tinkamai vertinti, antra – naudoti papildomus tyrimus. Latentinės būklės tuberkuliozei nustatyti naudojami įvairūs nauji metodai, jie toliau nuolat vystomi“, – sakė S.Čaplinskas.
Gavus teigiamą tuberkulino tyrimo atsakymą reikėtų atlikti ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamą gama interferono (QuantiFERON-TB Gold) kraujo tyrimą, kuris gali padėti tiksliausiai nustatyti susirgimo tuberkulioze riziką.

Kada formuojasi vaistams atspari liga
ULAC vadovas pabrėžė, kad norint pažaboti šią infekciją lygiagrečiai vienodai svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydyti tiek aktyvią, tiek latentinę tuberkuliozę.
„Abi šios grandys neatsiejamos, nes vykdant tik vieną iš jų norimo rezultato nepasieksime. Pradėjus gydyti aktyvia tuberkuliozės forma sergantį žmogų jau po kelių savaičių yra sukuriamas sarkofagas ir bakterijos plaučiuose uždaromos, t.y. kitų užkrėsti jis nebegali. Tačiau gydymą būtina tęsti toliau, geriausia – pusę metų“, – sakė S.Čaplinskas.
Specialistas pabrėžė, kad viena yra diagnozuoti ir pradėti gydyti, kita – pačiam pacientui iki galo laikytis nustatyto gydymo režimo.
„Priklausomai nuo ligos sunkumo, atsparumo vaistams gydymas gali užtrukti dvejus metus ir ilgiau. Kai žmonės per anksti nutraukia gydymą, nesilaiko režimo, tuomet ir ima formuotis vaistams atsparios mikobakterijos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais vien vaistams, skirtiems atsparios tuberkuliozės gydymui, išleidome du milijonus eurų“, – sakė S.Čaplinskas.

Tarp kitko
Tuberkuliozė dažniausiai pakenkia plaučiams, tačiau neretai ligos sukėlėjai per kraują išplinta į virškinamąjį traktą, šlapimo sistemą, krūtinės ląstą, kaulus ir sąnarius, akis ar odą. Nors šios tuberkuliozės formos yra neužkrečiamos, tačiau jas itin sunku diagnozuoti ir dar sunkiau gydyti.
Viena prevencijos priemonių – gerai vėdinti patalpas, valyti drėgnu būdu, pasistengti, kad patektų kuo daugiau saulės.
Verta žinoti
Visiems BCG vakcinuotiems žmonėms latentinės tuberkuliozės diagnostikai PSO rekomenduoja taikyti QuantiFERON-TB Gold Plus tyrimą.
Visi naujagimiai Lietuvoje privalomai skiepijami BCG vakcina nuo tuberkuliozės. Jiems laikinai susiformuoja imunitetas prieš ligos sukėlėją. Šiuo metu priešmokyklinio amžiaus vaikams, norint įsitikinti ar nenusilpo imunitetas ir nėra užsikrėtimo tuberkulioze, skiriamas 110 metų senumo įodinis Mantu testas. Jo metu į poodinį sluoksnį yra suleidžiamas didelis kiekis nukenksmintų skirtingų mikobakterijų baltymų ir laukiama reakcijos. Antro vizito metu gydytojas įvertina atsiradusio gumbelio dydį.Mantu testo vertinimą apsunkina tai, kad BCG vakcina nuo tuberkuliozės, kuria yra skiepijami visi Lietuvoje gimstantys vaikai, dažnai sukelia klaidingai teigiamą reakciją, taigi skiepytiems žmonėms teigiamas Mantu testas nebūtinai reiškia, kad sergama latentine tuberkulioze. Naujojo tyrimo rezutatams tuberkuliozės BCG
vakcina įtakos neturi.

QuantiFERON-TB Gold Plus – ypatingai tikslus ir specifiškas tyrimas. Jo technologija unikali, nes geba išmatuoti skirtingų limfocitų grupių atsaką. Naujausių tyrimų duomenimis, CD4+ limfocitų aktyvumas padidėja sergant latentine tuberkulioze, o CD8+ – aktyvia tuberkuliozės forma ir gali būti siejamas su neseniai įvykusiu užsikrėtimu.
Naujasis tyrimas pasižymi dideliu specifiškumu (98 proc.) ir jautrumu (95 proc.), BCG skiepas nesukelia klaidingai teigiamų rezultatų, neturi šalutinio poveikio. Be to, testo rezultatai gaunami jau kitą dieną, nereikia antro vizito pas gydytoją.

Šaltinis: lsveikata.lt