Vaistams atsparios tuberkuliozės grėsmė

2014/04/01 Kategorija: Ligos simptomai ir grėsmė|Tuberkuliozės gydymas

Neįmanoma išgydyti

Tuberkuliozė – infekcinė bakterinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Ji pažeidžia įvairius organus, bet dažniausiai plaučius. Pagrindinis užkrato šaltinis – plaučių tuberkulioze sergantis žmogus. Kalbėdamas, kosėdamas ligonis išskiria tuberkuliozės mikobakterijų. Nesigydydamas per metus jis gali užkrėsti apie 20 sveikų asmenų.
„Labai pavojinga yra vaistams atspari tuberkuliozė. Ji gali būti atspari dviem trims, o kartais net ir aštuoniems vaistams, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės II skyriaus vedėja gydytoja pulmonologė Virgainė Bielskienė. – Labai liūdna, bet tokiais atvejais, kai nebeveikia dauguma medikamentų, ligonio išgydyti nebegalime.“
Atspari vaistams tuberkuliozės forma išsivysto tiems žmonėms, kurie yra sirgę džiova ir gydęsi. „Tokia ligos forma išsivysto, kai ligonis pažeidžia gydymo režimą: nereguliariai geria vaistus, nebaigęs gydytis visiškai nustoja juos vartoti, – perspėja gydytoja V. Bielskienė. – Netvarkingai gydosi tie pacientai, kurie neturi kantrybės, nenori gilintis ir suprasti ligos pavojingumo, kuriems nelabai rūpi jų pačių ateitis. Šie ligoniai kitus žmones gali užkrėsti jau atsparia tuberkuliozės forma. Pastaraisiais metais dažniau pasitaiko pacientų, kurie suserga tuberkulioze pirmą sykį, bet iš karto jau atsparia jos forma.“
Įprastai tuberkuliozė išgydoma maždaug per šešis mėnesius, o sergančiojo atsparia vaistams forma gydymas tęsiasi apie dvejus metus ir net ilgiau.
Apgaulinga pradžia 

Tuberkuliozės simptomai iš pradžių būna neryškūs: vakarais šiek tiek pakylanti temperatūra, kosulys, prakaitavimas, silpnumas. Šie ligos požymiai daugeliui nesukelia didelio susirūpinimo, o neįtariama liga toliau progresuoja.
„Žmonės neretai pagalvoja, kad tai užsitęsęs gripas ar paūmėjęs bronchitas ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai savijauta smarkiai pablogėja. Dažnai tokiais atvejais nustatome jau gana sunkią tuberkuliozės formą, – aiškina gydytoja pulmonologė V. Bielskienė. – Būna, kad pacientui tikrinantis profilaktiškai aptinkame vos prasidėjusią ligą, kurios jokių simptomų jis dar nejautė. Kartais netgi sunku įtikinti žmones, kad jie turi gydytis, nors ir jaučiasi esą sveiki.“
Pagrindiniai tuberkuliozės požymiai: didėjantis silpnumas, karščiavimas, prakaitavimas, svorio netekimas, užsitęsęs, daugiau kaip tris savaites kamuojantis kosulys, atsikosėjimas krauju – gali pasireikšti ir sergant kitomis ligomis, todėl būtina kreiptis į gydytoją ir laiku atlikti krūtinės rentgenogramą, bakteriologinius tyrimus. Ligoniams būtina atminti, kad vaistai turi būti geriami reguliariai ir tiek laiko, kiek skyrė gydytojas, net jei savijauta pagerėja anksčiau.
Ne visi užsikrėtę žmonės suserga tuberkulioze. „Tai priklauso ir nuo imuninės sistemos stiprumo – ar ji pajėgi susidoroti su patekusiu į organizmą ligos sukėlėju, – sako gydytoja V. Bielskienė. – Didesnė rizika užsikrėsti tuberkulioze onkologiniams ligoniams, diabetikams, infekuotiesiems ŽIV. Neigiamos įtakos turi nevisavertė mityba, badavimas, nenormuotas darbo krūvis, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio vartojimas), prastos gyvenimo sąlygos.“
Diagnozavus tuberkuliozę, ligonis guldomas į ligoninę ir ten gydomas bent jau kol išnyksta bakterijos, vėliau jis turi gydytis ambulatoriškai.
„Labai svarbi asmens higiena, – aiškina gydytoja pulmonologė. – Jei pacientą ligoninėje aplanko artimieji, draugai, jis turi užsidėti ant burnos kaukę, kad bakterijų nepatektų į aplinką ir neužkrėstų kitų žmonių.“
Nustatę, kad žmogus serga tuberkulioze, medikai aiškinasi, su kuo jis bendravo ir ką galėjo užkrėsti. „Paciento artimuosius, bendradarbius kviečiame ateiti pasitikrinti, – aiškina gydytoja V. Bielskienė. – Tie, kurie turėjo kontaktų su ligoniu, privalo trejus metus darytis rentgeno nuotraukas, tikrintis, ar nesusirgo. Dažnai žmonės nenori suprasti, kad tai daroma dėl jų pačių sveikatos, ir mes turime trejus metus jų ieškoti, raginti stebėti savo sveikatos būklę.“
Puola emigrantus

Vis dažniau į ligoninę patenka iš kitų šalių namo grįžę emigrantai. Tuberkuliozė lengviau prikimba nualinus sveikatą sunkiai dirbant, pervargstant, prastai maitinantis. Užkratui labai imlūs nuolat įtampą patiriantys žmonės.
„Dėl padidėjusios migracijos būna, kad kokio nors paciento „nesugaudom“: sirgdamas išvažiuoja dirbti į užsienį ir ten gali platinti ligą, – pasakoja gydytoja V. Bielskienė. – Medikai pastaraisiais metais itin aktyviai tikrina namo parvykstančių emigrantų sveikatą, ar jie neserga tuberkulioze.“
Šia klastinga liga serga įvairių visuomenės sluoksnių žmonės. Dabartinė ekonominė padėtis, krizė sudaro palankias sąlygas tuberkuliozei plisti. Situacija Lietuvoje primena XIX šimtmetį, kai tuberkuliozė buvo žinoma kaip infekcinė socialinė liga, dažniausiai užklumpanti vargingiausius, skurdžiai gyvenančius žmones. Tuomet rašytojai J. Biliūnas, P. Višinskis, kiti intelektualai šia pavojinga liga sirgo dėl skurdo ir badavimo. Ligą ir šiandien lydi socialiniai reiškiniai: skurdas, nedarbas, priklausomybės (nuo narkotikų, alkoholių) ir su jomis susijęs žmogaus imunodeficito virusas, migracija.
Gydytojai perspėja, kad tuberkuliozė gresia visiems, nepaisant amžiaus ar socialinės padėties. Susirgti gali ir bankininkas, ir verslininkas, ir mokytojas, ir darbininkas.

Pavojus užsikrėsti

Nors, pasak gydytojos pulmonologės V. Biels­kienės, pastaraisiais metais sergančiųjų skaičius stabilizavosi, nebeauga taip grėsmingai kaip anksčiau, tačiau Lietuva vis dar nepajėgi įveikti tuberkuliozės.
Sovietmečiu visus gyventojus kasmet tikrindavo, ar neserga šia liga. Visuotinė dispanserizacija buvo panaikinta ir nuo 2003 m. sergančiųjų tuberkulioze vis daugėjo, tik 2009-aisiais ligonių buvo šiek tiek mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau į šią statistiką nepakliūna tie žmonės, kurie 10–20 metų nesitikrino savo sveikatos. Liga dažnai fiksuojama tik tada, kai pats žmogus kreipiasi į medikus dėl plaučių negalavimų. Aptikti vos prasidėjusios tuberkuliozės židinius padeda tik rentgenograma. Klausant plaučius stetoskopu suprasti, ar pacientas serga tuberkulioze, neįmanoma.
Kadangi beveik nevyksta profilaktinis darbas, o liga prasideda ir vystosi be skausmo, nesukeldama jokių nepatogumų, į gydytojų rankas ligoniai dažnai patenka, kai tuberkuliozė jau būna gerokai užleista. Baisiausia, kad žmogus, nežinodamas, jog serga, ar vengdamas gydytis, čiaudėdamas ir kosėdamas tuberkuliozės bakterijomis užkrečia kitus. Tai gali atsitikti bet kurioje viešoje vietoje: autobuse, parduotuvėje.
Tikimybė užsikrėsti mažėja, jei laikomasi paprasčiausios higienos, čiaudint užsidengiama burna, nespjaudoma ant grindų. Būtina dažnai vėdinti patalpas, kuriose būna sergantysis tuberkulioze, bet negalima sukelti skersvėjo, kad jis bacilų neperneštų į kitą kambarį. Reikia stiprinti imuninę sistemą. „Mityba turi būti subalansuota, ligonis turi laikytis darbo ir poilsio režimo, gerai išsimiegoti. Reikėtų atsisakyti naktinio darbo, jei tokį pacientas dirba, vengti žalingų įpročių“, – pataria gydytoja pulmonologė V. Bielskienė.

Šaltinis up.lt